Nuomonės

Taizė susitikimas Poznanėje. Piligrimo Dainiaus prisiminimai!

2010-01-12 22:36:16 | Dainius
Prisiminimų laiškas Viešpaties apsireiškimo parapijai Poznanėje

Europos jaunimo susitikimas Poznanėje buvo mano pirmasis žiemos susitikimas, kurio niekada nepamiršiu. Man jis taip patiko, kad iki šiol gyvenu giliuose gražiuose prisiminimuose ir gėryje, kurį ten patyriau.

Buvau vadovas grupės, kuri į Poznanę atvažiavo iš Vilniaus Šv. Jonų parapijos. Jau nuo lapkričio nebuvo nei vienos dienos, kad nebūčiau ištaręs žodžio Poznanė arba nebūčiau pagalvojęs apie tą susitikimą. Prisipažinsiu, kad buvo nelengva suorganizuoti šią piligriminę kelionę. Buvo mažai norinčių keliauti dėl ekonominės krizės, gripo ir kt. priežasčių. Turėjome tokių beviltiškų momentų, kuomet galvojome, kad mums net nepavyks pajudėti iš Vilniaus. Bet po truputėlį, dėka mūsų tikėjimo ir maldos, mūsų grupė ir viltis augo. Galiausiai viskas baigėsi sėkmingai, beveik kaip pasakoje.

Turėjome dar sunkumų kuomet jau sėdėjome autobuse ir važiavome į Poznanę. Autobuso priekyje buvo šalta kaip Antarktidoje, o gale karšta kaip Afrikoje. Bijojome persišaldyti, kad nereikėtų gulėti lovoje, kuomet atvyksime į Poznanę. Tai, tikrąja to žodžio prasme, buvo išbandymų piligrimystė mūsų autobuse.

Dar norėčiau su Jumis pasidalinti apie stebuklą, kuris įvyko Kūčių išvakarėse. Į mus kreipėsi 15 metų mergina, kas reiškia, kad pagal Taize taisykles ji galėjo važiuoti į Poznanę tiktai su tėvais, tačiau ji neturi tėvo, o jos mama turi problemų. Atrodė, kad ji neturi jokios galimybės važiuoti su mumis, tačiau ji turėjo didžiulį norą. Tuomet į mane su prašymu kreipėsi Caritas, kuris globoja šią panelę, tam, kad pamėgintume surasti jai dalyvavimo Europos jaunimo susitikime galimybę. Bendromis pastangomis atradome motyvus dėl kurių jai galėtų būti padaryta taisyklių išimtis. Prisipažinsiu, kad širdyje turėjau viltį, kad mūsų prašymas bus patenkintas, bet ne per didžiausią. Ilgai laukėme atsakymo į mūsų išsiųstą prašymą. Tuomet Kūčių išvakarėse man paskambino Welcome Team‘as, jie pasakė, kad Taize broliai leido jai atvažiuoti su globėja. Tai buvo mums visiems pati linksmiausia diena, o ypatingai tai merginai. Tai kas neįmanoma žmogui, galima Dievui. Jeigu Viešpaties valia yra tokia, kad ji turi su mumis važiuoti tikėjime, tai neegzistuoja jokia taisyklė, kuri galėtų būti aukštesnė už Dievo valią. Tai puikus pavyzdys to, koks yra didelis Taize brolių gerumas ir pasitikėjimas mumis. Grįžęs iš susitikimo Poznanėje gavau Carito padėką už mano įdėtas pastangas, anot jų toji mergina į Vilnių grįžo labai laiminga ir pilna džiaugsmingų prisiminimų. Tikiuosi, kad ši kelionė davė jai didelę gėrio dozę ir kad ji to gėrio neuždarys savyje, o dalinsis juo su kitais ir aktyviai įsitrauks į mūsų parapijos gyvenimą.

Poznanės susitikimas davė puikių rezultatų. Taip jau susiklostė, kad Lietuvoje žiniasklaida formuoja neigiamą nuomonę apie lenkų tautą, labiausiai dėl nekorektiškos kai kurių, lenkiškos kilmės asmenų veiklos Vilniaus krašte. Poznanėje nepoastebėjau, kad lenkai žiūrėtų į mus didesniojo brolio žvilgsniu, tačiau priešingai – jaučiau tik lygiavertį bendravimą. Po susitikimo iš daugelio žmonių mūsų grupėje išgirdau, kad jų nuomonė apie lenkų tautą pasikeitė į gerąją pusę. Mano geras bičiulis netgi pasakė, kad jam lenkų kalba nebeatrodo negraži ir kad nuo šio susitikimo jis stengsis su seneliu, kuris yra lenkų kilmės, bendrauti lenkiškai. Šis susitikimas iš tikrųjų prisidėjo prie santykių tarp tautų pagerėjimo.

Poznanė mums pasirodė gražus miestas, turintis įdomių lankytinų objektų ir labai puikių žmonių. Šiame mieste turėjome galimybę susitikti su tais, kuriuos pažinome Taize kaimelyje arba per Vilniaus susitikimą, įvykusį praėjusių metų gegužės mėnesį. Poznanė yra tas miestas į kurį norėčiau kada nors sugrįžti.

Žinoma man labai patiko Jūsų Viešpaties apsireiškimo parapijoje. Graži bažnyčia, puikūs žmonės ir nuostabus choras. Netgi turite puikų parapijos internetinį puslapį. Nesitikėjau, kad tiek daug jaunų žmonių yra taip giliai įsitraukę į parapijos veiklą. Tai iš tikrųjų yra labai geras pavyzdys mums. Norėčiau, kad toks pats įsitraukimas būtų ir mūsų Šv. Jonų bažnyčioje, Vilniuje. Dėkoju Jums už gražų Jūsų parapijos plakatą, kurį jau pasikabinau savo kambaryje. Taip pat dėkoju už sudarytą galimybę per pamaldas sėdėti ant kilimo, taip galėjau pajusti paprastos piligrimystės dvasią.

Niekada nepamiršiu to vakaro, kuomet parapijiečiai ir mes piligrimai leidomės rogutėmis nuo kalniuko. Buvo nuostabu sugrįžti į vaikystę ir išsivolioti sniege.

Esu nustebintas kaip šiltai mus priėmė šeimose. Sužinojome kokie svetingi yra Poznanės gyventojai ir su kokiomis atviromis širdimis ir didžiuliu pasitikėjimu jie mus priėmė. Buvau pamalonintas kuomet pamačiau lietuvišką užrašą SVEIKI ATVYKĘ ant namo durų šeimos, kuri mus priėmė. Turėjau galimybę gyventi šeimoje, kuri taip gausiai Dievo apdovanota talentais. Stebėjausi gėriu paremtais santykiais tarp šeimos narių. Norėčiau ir pats būti toks geras. Visuomet atsiminsiu bendrus vakarus su giesmėmis ir dainomis jų namuose. Ta šeima dar labiau sustiprino mano pagarbą lenkų tautai su kuria mūsų tauta nuo seno turėjo ir dabar turi tiek daug bendrų dalykų. Sustiprintas taip pat buvo mano tikėjimas ir mano noras toliau mokintis lenkų kalbos Lenkų Institute Vilniuje.

Kadangi buvau savanoriu Vilniaus susitikime, žinau kaip Jūs dabar jaučiatės. Žinau tą trūkumo jausmą, kuomet prieš susitikimą buvo tiek daug dirbama ir tuomet viskas labai greitai pasibaigė. Bet visas tas darbas yra Dievo garbei. Dabar turime tęsti susitikimus savo parapijose ir laukti vasaros susitikimo Taize kaimelyje ir ateinančio susitikimo Roterdame.

Iš visos širdies noriu Jums padėkoti už tokį šiltą priėmimą Jūsų parapijoje ir žinoma parapijos šeimose, su kuriomis užmezgėme tokius draugiškus ryšius ir viliuosi, kad tie ryšiai tęsis ir ateityje.

Be galo džiaugiuosi susitikimu Poznanėje!

Pasiilgau Jūsų 

Dainius iš Vilniaus
2010-01-25 12:03:07 | Viktorija
Dievui nėra neįmanomų dalykų (:
Naujas komentaras
Surask mus Facebook
Paskutinės Naujienos
Nuotraukos