Nuomonės

Prisiminimai iš Taize - Kaip Gera Dalintis

2010-08-31 14:30:51 | Dainius
Pasiruošimas piligrimystei

Mes Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios Taizé bendruomenės jaunimas gegužės 18 dieną iš brolio Rob gavome pakvietimą atvykti į Taizé kaimelį, kuriame kiekvieną savaitę tęsiasi jaunimo susitikimai. Dar gyvendami tais gražiais praėjusios vasaros susitikimo prisiminimais su džiaugsmu priėmėme šį pakvietimą ir išreiškėme norą keliauti į Taizé kaimelį ir ten savaitę pabūti kartu su bendruomene maldoje. Padėkojome Taizé broliams už jų rodomą atvirumą ir pasitikėjimą mumis. „Džiugu, kad Šv. Jonų grupė atvažiuos į Taizé! Laukiame jūsų.“ – bendruomenės vardu parašė brolis Rob.

Nuo tos dienos prasidėjo mūsų ruošimasis piligrimystei. Subūrėme gražaus ir neapatiško tam, kas vyksta, jaunimo grupę. Jaunimo, kuriam nebaisios jokios krizės ir piligriminėse kelionėse iškylantys sunkumai. Jaunimo, kuris aktyviai dalyvavo pasiruošimo pamaldėlėse ir pasidalijimo patirtimi grupelėse. Jaunimo, kuris Lietuvos jaunimo dienose išgirdo Viešpaties kvietimą Keltis ir Eiti.

Prie mūsų grupės pasiruošimo ženkliai prisidėjo bendruomenės globėjas, nuolat pamaldose dalyvaujantis brolis Juozapas. Jo, kaip dvasinio lyderio, mums labiausiai trūko kelionėje į Taizé. Dar ir dėl to, kad brolis Juozapas niekada nėra buvęs Taizé kaimelyje!

Savo maldomis mus nuolat palaikė sesuo Marie Emilie, kurią gražiai prisimename iš Europos susitikimo Poznanėje, taip pat bendruomenės kūrėjas Justinas ir daugelis kitų mums brangių žmonių.

Viena iš didžiausių pasiruošimo kelionei problemų buvo autobuso paieška. Iki tol pasirinktos įmonės nepateisindavo mūsų lūkesčių, todėl rinkomės labai atsargiai ir neskubėjome priimti neapgalvotų sprendimų. Tiesiog Dievo dovana laikyčiau su zakristijono pagalba atrastą įmonę ir jos vadovą-vairuotoją Jevsevijų. Šis tikintis žmogus, daugelį metų vežiojantis piligrimus, turi sukaupęs didelę savo piligrimystės patirtį, apie kurią gali labai daug papasakoti. Stebino mūsų vairuotojų ypatingas dėmesys ir paslaugumas mums. Turėjom galimybę pasižiūrėti filmą, pasiklausyti muzikos, buvom aprūpinti reikiamu karšto vandens kiekiu, net savo vežamą mėsytę į šaldytuvą galėjom pasidėti  Išsisklaidė visos mūsų baimės dėl autobuso techninės būklės, netgi priešingai, stebino tai, kaip jis gerai prižiūrėtas. Autobuse netgi gimė dainelė „150“ atspindinti sėdynės amortizatoriaus pakeitimo kainą  Dainuodavom ją tiems, kurie neleistinai remdavosi į sėdynių atlošus. Vairuotojai buvo mūsų grupės sudedamąja dalimi ir atliko nemažai grupės valdymo darbų. Gražu buvo pamatyti mūsų vairuotojus su visais atėjusius į Eucharistijos šventimą Taizé susitaikinimo bažnyčioje, tiesa tik trumpam, nes turėjo skubėti į savo nakvynės vietą už 200 kilometrų nuo kaimelio.

Pasileidimas į piligrimystę

Mūsų piligriminė kelionė, prasidėjo su nesklandumais, kažkas vėlavo, kažkas pamiršo asmens dokumentą, bet visas problemas pavyko labai greitai išspręsti. Vėliau mus lydėjo sėkmė, niekur netikrino pasų, nepatekome į dideles automobilių spūstis. Dėka to ne tik spėjome į išsvajotą Eucharistijos šventimą, bet dar ir apžiūrėjome labai gražų Prancūzijos Tournus miestelį. Keturios naktys praleistos autobuse leido mums atrasti patogias pozas išsimiegojimui susiriečiant į kamuoliuką, susirangant autobuso „požemiuose“ ar pan. Ryte iš miegų pakeldavo „malonus“ moteriškės iš navigacinės sistemos balsas: „už 300 metrų pasukite į dešinę“ arba „viršijate leistiną greitį“.

Mūsų piligriminės kelionės maršrutas driekėsi per Prahą ir Vieną. Nors Praha mus pasitiko ir išlydėjo su lietumi, niekas neniurzgėjo, visi į autobusą sugrįžo geros nuotaikos. Austrijos sostinė nustebino savo keistais ženklais: moteriškė tramvajuje tarsi ledus laižanti mobilujį telefoną, McDonald's restorane vykdomas remontas pasirodo visiškai netrukdo sėkmingai gaminti maistą ir aptarnauti klientus.

Savaitė bendrystėje

Taizé kaimelyje praleidome savaitę drauge su keliais tūkstančiais jaunų žmonių iš visos Europos ir kitur. Pamatėme kokie mes skirtingi ir supratome kaip svarbu yra tai, kas mus vienija – tikėjimas sutelkiantis bendrystei. Visos tautos susirinkę drauge į Taizé susitaikinimo bažnyčią šlovinome Viešpatį, giedojome ir meditavome tyloje. Buvo smagu matyti kaip mūsų grupės piligrimai kas dieną keičiasi, auga tikėjime, atranda gyvenimo grožį ir bendrystę su Dievu.

Būti kontaktiniu asmeniu

Būti kontaktiniu asmeniu nelengva užduotis, kurią savanoriškai arba paprašyti atliko keli mūsų grupės piligrimai. Skirtingai nei vyresnio amžiaus grupelių kontaktiniai asmenys, jauniausių 15-16-mečių grupelių kontaktiniai asmenys buvo šiek tiek nusivylę, kad nepavyksta prakalbinti apatiškų grupelės narių, nuleidę akis į žemę tylėjo ne tik lietuviai, bet ir švedai, vokiečiai, ukrainiečiai ir kt. Situaciją kontaktiniai asmenys gelbėjo su jaunimu žaisdami įvairius žaidimus, dainuodami smagias daineles.
Prisiimti atsakomybę

Viešpats kviečia mus nebjoti, būti drąsiais, nes Jis su mumis. Savaitė Taizé mus mokė nebijoti imtis atsakomybės ir sunkių darbų. Mes turime išdrįsti prisiimti atsakomybę ne tik už savo, savo miesto, regiono ar šalies ateitį, bet ir visos krizės apimtos Europos ateitį. Europai šiuo ypatingai sunkiu laiku reikalingas atsakingas, pareigingas, neprasirūkęs, neprasigėręs ir darbštus jaunimas. Remdamasi tokiais žmonėmis Europa atgimtų naujam gyvenimui.

Dalintis ir priimti

Savaitė praleista Taizé leido pajausti kaip gera dalintis tuo ką turime su kitais. Net kai neturime ką pasakyti galime išgirsti kitų pasidalijimų grupelės narių patirtis, įžvalgas, apmąstymus, kylančius klausimus, abejones ar pan. Išmokome nebijoti išsakyti savo rūpesčius ir kylančias problemas savo bendraamžiams. Likome išklausyti, suprasti ir priimti tokie kokie esame. Pasidalijimų grupelių dėka užmegztos tarptautinės pažintys ir bendravimas sugrįžus namo tęsiasi toliau.

Vilties ženklai

Kartu su mumis keliavo piligrimas, kurį mama baiminosi išleisti į tokią tolimą kelionę už Lietuvos ribų. Turėjome kelis ilgus susitikimus per kuriuos bandėme jai paaiškinti kokia tai kelionė. Mėginome sukurti tarpusavio pasitikėjimą. Atvirai pasakius tuomet iš įvairių žmonių sulaukiau pasiūlymų nerizikuoti ir jo nesivežti, kad neturėtume problemų kelionėje. Tačiau turėjau vidinį pojūtį, kad tą jaunuolį reikia vežti nepaisant visko, jaučiau, kad jis turi keliauti drauge ir būtent jame įžvelgiau daugiausia teigiamų pokyčių ir vilties ženklų kelionės metu. Jaunuolis pamėgino giedoti Taizé giesmes ir tai jam visai neblogai sekėsi. Atrado savo mėgstamiausią giesmę „Aber du weißt den Weg für mich“. Turiu vilties, kad jam, o tuo pačiu ir mums visiems pabuvimas Taizé leido patirti tai, kad bendra malda gali pakeisti mūsų kasdienybę, kad be streso, blaškymosi, žūtbūtinio rezultatų siekimo egzistuoja kita labai stipri gyvenimiška jėga, kurios dažnai nepastebime. Juk kiekvieno iš mūsų esybėje, ten kur labiausiai esame savimi, mūsų laukia Dievas.
2010-08-31 15:10:45 | Modestas
Buvo labai gera su visais jumis kelionėje. Iki susitikimų ketvirtadieniais :)
Naujas komentaras
Surask mus Facebook
Paskutinės Naujienos
Keliauk į Taizé susitikimą Bazelyje su Jonais!
2017-09-06 13:02:32
Dainius
Keliauk 2017 m. vasarą į Taizé su Jonais!
2017-01-07 14:32:14
Dainius
Europos žemyno vienybės link
2017-01-07 14:05:51
Brolis Alois, Taizé bendruomenės prioras
Keliauk į Taizé susitikimą Rygoje su Jonais!
2016-08-26 08:59:20
Dainius
Nugalėkime imigrantų baimę
2016-03-18 13:41:49
Brolis Alois, Taizé bendruomenės prioras
Keliauk 2016 m. vasarą į Taizé su Jonais!
2016-02-18 20:51:01
Dainius
Nuotraukos