Share

Nugalėkime imigrantų baimę

Prieš keletą savaičių lankiausi Libane ir Sirijoje, siekdamas bendrystės su nelaimės ištiktais Artimųjų Rytų krikščionimis. Buvau Bekaa slėnyje esančioje pabėgėlių stovykloje Libane, Kalėdas praleidau Sirijoje, Homso mieste, iš kurio belikę tik griuvėsiai, o jo gyventojai visiškai beprarandą viltį. Sirijos pabėgėlių padėtis Jordanijoje ir Libane yra daug blogesnė nei galime įsivaizduoti. O srautas Turkijoje taip pat nemažėja.

Keliaudamas galėjau daug geriau suprasti Europos nuogąstavimus dėl didžiulio pabėgėlių antplūdžio. Ši banga pranoksta visa tai, ką esame matę anksčiau, ir niekas nežino, kas dar mūsų laukia. Visiškai suprantama, jog kyla natūrali baimė, juolab turint omenyje tai, jog kai kurios Europos šalys iki šiol beveik nebuvo susidūrusios su tokiu reiškiniu.

Tačiau turime suprasti, jog vieša mūsų nerimo išraiška neatgrasys pabėgėlių nuo migravimo. Šis judėjimas tęsis tol, kol jų gimtinėse pagerės politinė situacija ir vėl įsivyraus taika ir ramybė.

Šį migrantų srautą galima ir būtina reguliuoti, tačiau tai bus galima padaryti tik tada, kai Europos šalys veiks išvien. Nepasiduokime imigrantų baimei! Ji paralyžiuoja, jos vaisiai – kenksmingi, o kitų atstūmimas dažnai gimdo barbariškumą.

Norėčiau pasidalyti mūsų bendruomenės patirtimi, kuri yra gana paprasta, tačiau labai konkreti. Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio, bendradarbiaudami su miestelio valdžia ir vietos bendruomenėmis, jau esame priėmę savo kaimelyje Burgundijoje vienuolika jaunų migrantų iš Sudano (dauguma iš Darfūro regiono) ir Afganistano. Mes taip pat šiek tiek būgštavome, kad gali kilti daug problemų, tačiau mus labai nustebino aplinkinių gyventojų parodyta atida ir solidarumas: savanoriai mokydavo migrantus prancūzų kalbos, kaimynai eidavo su jais pasivaikščioti.... Patirdami tokį draugiškumą, tragediją išgyvenę jauni žmonės galėjo vėl atsitiesti. Toks paprastas ryšys taip pat padeda keisti juos supančių žmonių nuostatas.

Skirstymas į karo pabėgėlius ir ekonominius migrantus ne visada pateisinamas, nes juos visų pirma gena iš savo šalies nelaimė ir vargas. Tai yra daug stipriau, nei kliūtys, trukdančios šių žmonių antplūdžiui ieškant geresnio gyvenimo. Todėl svarbu, kad jie būtų sutikti broliškai, nes tai paskatins juos paisyti įstatymų, gyventi pagal čia įprastas socialines normas ir kultūrines tradicijas.

Brolystės ir tautų draugystės idėja paremta Europos Sąjunga kūrėsi po antrojo pasaulinio karo ir po Berlyno sienos griūties. Šiandien daugeliui Europos jaunuolių europietiškas sąmoningumas tapo savastimi. Neliko kliūčių laisvai keliauti, studijuoti kitose šalyse, ir tai tapo įprasta. Mes tai matome, nes jau daugelį metų pas mus atvyksta dešimtys tūkstančių jaunuolių. Jie žino, kad Europa negalės egzistuoti, jei nebus siekiama ir toliau gyventi brolystėje; jie nori sukurti tokią Europą, kuri, užuot stačiusi sienas, rodytų solidarumą ir vienybę su kitais žemynais, ypač su žmonėmis, kurie yra patekę į bėdą.

Bet dabar Europos Sąjunga atrodo labiau panaši į plačią ekonominių mainų sistemą, nei į bendromis vertybėmis grindžiamą projektą. Užuot manipuliavę gyventojų baime ir nerimu, politiniams vadovams derėtų padėti Europai susigrąžinti pagreitį, kuris sulėtėjo rengiant bendros ateities planus. Ar Europos integracijai kylanti grėsmė galiausiai paskatins mus iš naujo atrasti mūsų bendras šaknis, kurios yra daug giliau nei ekonominiai interesai? Į mūsų duris besibeldžiančių migrantų antplūdis kelia realių sunkumų, bet tai taip pat gali tapti galimybe naujai pažvelgti į Europos ateitį.

Šis tekstas paimtas iš: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-03-18-brolis-aloisas-is-taize-nugalint-imigrantu-baime/142068

<a href=http://fcialisj.com/>cialis online

<a href=https://priligyset.com/>dapoxetina generico low cost

<a href=http://fcialisj.com>cialis generic tadalafil

<a href=https://vsaccutanev.com/>accutane buy us</a>

<a href=https://cialiswwshop.com/>buying cheap cialis online</a>

<a href=https://cialiswwshop.com/>buy cheap generic cialis uk</a>